užtausti

užtausti
1 užtaũsti intr. NdŽ 1. būti atsiskyrusiam, vengti žmonių, nuprasti nuo savųjų: Tauste užtautaĩ, t. y. bijai žmogaus prieiti, pašnekėti J. Mūsų vaikai visai užtaũto Vlkv. Užtaũtęs aviukas nuo pulko, t. y. nežiūri pulko, užmiršo, vienas sau vaikščioja J. 2. atprasti nuo kokio įprasto dalyko, veiksmo: Nevalgyčiau kokią dieną, tai mažu ir užtaũsčiau Šn. 3. Lkm, Dglš sumenkti, sunykti, suvargti: Pavasaris, visos keltuvos užtaũto Prng. Varyt žąsukus laukan, ba nelesę tep ir užtaũsta Al. Avelė nudvėsė, tai baroniukai ažtaũto, gal jau dvės Ml. Užtaũtusį gyvulėlį ir vėjas griauna Slk. Vaikas užtaũto Prn. Ažtaũtęs kaip gervės vaikas be žindulio Slk. \ tausti; aptausti; atitausti; ištausti; nutausti; užtausti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • užtausti — užtaũsti vksm. Ėriùkas užtaũto …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užtaušti — užtaũšti, ia, ùžtaušė 1. žr. 1 užtausti 3: Jau šitas ėriukas neatsigaivins, ba jau visai užtaũšęs Krok. Laikė laikė uždarytą [gyvulį], užtaũšo Rdš. Kad šitiej vištėliai tai kokie užtaũšę: nei jiej auga, nei jiej lesa, nei jiej pirkion eina… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptausti — 1 aptaũsti intr. KŽ 1. Š netekti kai kurių tautinių savybių, kiek nutautėti. 2. pasidaryti menkam, sunykti, suskursti: Nuo vargano gyvenimo aptausti Mc. Aptaũtęs vaikas, kad neauga kelius metus J. 3. apsiblausti, aptižti: Ans aptaũtęs, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaušti — aptaũšti, ia, àptaušė tr. paviršutiniškai atlikti: Darbą aptaũšti MitI64. taušti; aptaušti; atsitaušti; prisitaušti; užtaušti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitausti — 1 atitaũsti intr. 1. pasidaryti abejingam (saviesiems, namams), atšalti, nutolti: Mūsų Jonas visai atitauto nuo mūsų: sveiks sudiev, žiūrėk – jo jau ir nėra, bebėgąs su savo reikalais Rs. 2. KŽ atgauti tautines savybes: Sugudėję lietuviai gali… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsitaušti — atsitaũšti, ia, atsìtaušė 1. apsibūti vietoje: Visur sviekojas (bastosi), niekur neatsitaũšia (nebūna patenkintas, neaprimsta) Švn. 2. žr. atitausti 1: Atsìtaušė nuog mūs Lp. taušti; aptaušti; atsitaušti; prisitaušti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištausti — 1 ištaũsti intr. Rtr, NdŽ, KŽ netekti tautinių savybių: Primiršdami tėvų kalbą… visai ištausta TS1902,7–8. Daug lietuvių yra ištaũtę Š. tausti; aptausti; atitausti; ištausti; nutausti; užtausti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutausti — 1 nutaũsti Rtr, BŽ113, KŽ, DŽ1 1. intr., tr. NdŽ užmiršti (savuosius namus), atšalti, nutolti, nuprasti, nebejausti ilgesio, prieraišumo: Tėvainę bei gimtuvę savo didžiai mylėjo ir niekumet jos nenutauto S.Dauk. Toks gyvenimas nepavelyja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prisitaušti — prisitaũšti, ia, prisìtaušė prikibti, prijunkti: Teip jis prie jos prisìtaušė, kad, rodos, nei vanduo neperskirs Krsn. taušti; aptaušti; atsitaušti; prisitaušti; užtaušti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tausti — 1 taũsti, ta, taũto intr. 1. tolti, atprasti, atšalti (nuo savųjų, nuo namų): Taũsta aviukas nuo pulko, t. y. vienas sau vaikščioja J. Nelinksma, jog sūnus, svetimose šalyse klajodamas, tausta nuo namų S.Dauk. 2. Š, Ser netekti tautinių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”